Žinot, mano varnos susisuko lizdą kaimyniniuose medžiuose. Ilgai ryte stebėjau, kaip skabo beržo šakutes ir krauna jas klevo viršūnėje. Bus varniukų. Taip miela miela. Tikrai pavasaris.
Šį kartą net nepastebėjo kaip fotografuoju ir neišsiskraidė. Turi svarbesnių reikalų, nei stebėti, ką veikia kaimynai. Tėtis suka lizdą, o mama skraidinėja aplink ir laukia. Gražu. Labai myliu tas varnas.
Čiurlionis. Kristinos Sabaliauskaitės straipsnis išjudino šį rytą abejingai nusiteikusį mano protą. Nesugebu surasti būdo išreikšti meilės šiam savo įkvėpėjui. Žaviuosi ir tiek. Nukabinėju sienas pigiomis reprodukcijomis, meditatyviai vartau tapybos albumą, skaitinėju laiškų nuotrupas ir vis nueidavau į Čiurlionio namus. Atsigauti. Paklausyti sonatų. Kaip nuodėmingai buvau pamiršusi šią nuostabią vietą. "Kuo plačiau sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus laimingesnis žmogus." Šita citata vis gelbėdavo mane mokyklinių kančių momentais, vis suteikdavo pamatą ateities planams, vis sukeldavo ironiškas ir kiek atlaidžias šypsenas suaugusiems ir suteikdavo šansą ištarti "Ach tas jaunatviškas maksimalizmas..." Lapelis su citata keliaudavo iš vienos užrašų knygutės į kitą. O dabar kažkur pasimetė. Reikia susimąstyti, reikia prisiminti. Reikia vėl pabandyti identifikuoti, kas aš esu.
Ir dar vieną norėjau parodyti, tik neradau. Nepopuliarus, matyt. Bet gražus toks, vis iškylantis mintyse. Su vienu dideliu žydinčiu medžiu ir eile visokiausių mažyčių gyvūnėlių greta. Naivoka taip.
---
Keistas įrašas gavosi. Toks visoks. Keep Smile ;)
vienas mėgstamiausių jo paveikslų yra zodiakų serijos - šaulys, nes pati esu šaulys :D pamenu dar kažkada ir eilėraštį mokiausi :)
AtsakytiPanaikinti