-Tarp kitko-

Po truputį pradedu austi mintį, kad reikia vėl konservuoti blog'o rašymą. Kažkaip užknisa atrinkinėti, kurias eilutes galima rašyti, o kurių ne, kurias nuotraukas galima dėti, o kurių ne.
Iš tikro, tai laisvės nėra.

[Odė raganoms.]

"Gyvenimuose nuolatiniai virsmai, kuriuos atneša šalia atsirandantys ir pradingstantys žmonės, tikriausiai ir yra svarbiausias dalykas. Mokomės, augame, keičiamės nuo seno prie naujo, nuo naujo prie seno. Ir kaskart truputėlį kitaip. Skausmingai vis auga žmogus. Lyg išsidraskydamas iš klaikiai ankštų drabužių. Drabužių, kurių siūlės kartais palieka randus. Patinka man šitie randai. Jų niekas nemato, gal tik atidieji kartais pastebi, o pats egzistencinių apmąstymų kupinais vakarais gali juos liesti, skaičiuoti, vėl išjausti praeitis, skaičiuoti, kas buvo, pažinti, kas yra."

"Ir kokia ji laiminga dabar. Vėl šlovingai vadinama Raganų Ragana. Sugrįžtantys, bet neiškovoti, titulai su savimi atsineša dvasių palaimas. Ji vėl garbinama akimis balsais žodžiais darbais. Ir tai kažkas daugiau nei Ego. Tai buvimas čia ir dabar, tai esančios minutės tikrumas. Tai lyg dvaselės šalia šmirinėjantys juodi katinai. Kaip buvo jų išsiilgusi! Tai sugrįžtantys pranašingi, apie sekančią akimirką bylojantys sapnai. Kaip buvo pavargusi nuo beprasmių naktinių košmarų, nuo pastangų juose atrasti išmintis. Tai vėl atverčiamos apdulkėjusios knygos, tai vėl skaitomos išganingos eilutės. Ilgai tam nebuvo drąsos, žinojo, kokie sunkūs šitie puslapiai bailiams ir išdavikams. O šiandien ji vėl segasi begalinius plazdančius sijonus, laukinėmis lelijomis sagstosi žalsvus plaukus, kvapiaisiais aliejais tepasi geismu alsuojantį ir senti sustojusį kūną, tris kartus aplink pirštą apsuką kalnų krištolo ir juodo onikso žiedą ir nežvilgtelėjusi veidrodin praveria namų duris, kad išeitų. Tokia išdidi prieš save, tokia dėkinga prieš jį."

Mucis. [Moments from past]

Negaliu nepasidalint. Užmirštos melodijos, kurios šį rytą TAIP KABINA. Oh god... Tiek daug čia praeities jausmų. Nebūna jums taip, kad pradedat kapstyt dainas iš praeities? :)

Day bay Day. [Goodmorning, my lovers]

Labas rytas. Pažiūrėkit, kaip viskas gražiai sukrito. Netyčia išsibūriau dainą, paskui netyčia išsibūriau citatą. Taip viskas kupina Meilės. Gražu pažiūrėt. 

Gero pirmadienio, Mylimieji mano.

"Meilė gyva pakartojimais, o pakartojimai alkį paverčia menu. Be to, kiekvieną sykį, kai myli, atrodo, kad tai tas vienintelis kartas." Oskaras Vaildas

Day bay Day. [Oželytė. Išsisakymai. Citatos.]

O dabar aš rašysiu. Rašysiu sau, bet gal patiks ir tiems, kas skaito. Peržiūrėjau šitą įrašą ir nusišypsojau lyg sulaukus dar vieno "Taip, Simona, sprendimai teisingi." Smagu, šiomis dienomis girdžiu daug tų Taip. Šiomis dienomis prisimenu daug kažko iš prabėgusių dienų, kas momentiškai tyliai persitransformuoja į rodykles ir užuominas. Tada nesuprastos užuominos dabartyje virsta drąsinančiais Taip. Matai, koks reliatyvus pasaulis? Matai, kad kinta netgi neapčiuopiamieji ir daugeliui neegzistuojantieji?

Man sako: "Susimąstyk, neišgyvensi, gi tau tiek visko nuolat reikia. Iš kur paimsi?" Vakar tylėdavau, nes nežinodavau, ką atsakyti. Šiandien prabylu: "O gal visko reikia tik tam, kad parodytum banalią savo vertę, nes širdy jautiesi sušiktai nelaimingas. Gal rytoj aš tau atiduosiu viską, ką turiu ir eisiu šokinėti iš džiaugsmo per balas. Basam tai daryti šimtus kartų maloniau." (Tik nenusiraukit plaukų ir nepurtykit manęs už pečių, bandydami parvesti į patiems priimtiną protą. Grįšiu, jei prireiks. Gi visi sukamės ratais kvadratais ir vienintelis nuostolis dėl padarytų klaidų būna tas, kad truputį paskauda. Skirtingai pas kiekvieną tik tas, kiek ilgai skauda.)

Kokia aš šiandien komiškai drąsi. Mylėkit mane, nes rytoj gal sukiosit pirštą prie smilkinio.

Dar žinau, kad nebegalima nieko reikalauti iš šalia esančio žmogaus. Kad nebegalima sureikšminti ir pykti. Tu arba lieki ir mėgaujiesi, arba pasitrauki, jei nepatinka, jei nemalonu. (Prašau tinkamai įvertinti Žinojimo ir Darymo skirtumus.)

Dar išmetu visus Reikia. Nepanikuokit, tuoj paaiškinsiu kaip. Tarkim sakai: "Reikia atlikti darbą, kurio žiauriai nekenčiu." O dabar pasakyk, kad "Noriu atlikti tą šlykštų darbą, nes pusmečio pabaigoje nenoriu turėti skolos." Čia kažkaip daug didaktikos buvo, bet rašiau vien tik dėl savęs. Mat parašytu įtikiu lengviau ir greičiau, nei pamąstytu.

Kas toliau. Prisipažinsiu, kodėl rašau tinklaraštį. Reikia gi kažkaip save realizuoti. Bet kartais ir tai neveža - beveik nieks nekomentuoja. Tylieji skaitytojai egzistuoja, bet c'mon... rašau, kad jums būtų įdomu, jei komentuotumėt ir man pasidarytų įdomu. Gal net užsimegztų diskusija kokia. Jei tikslas būtų kitoks, apsiribočiau dienoraščiu ir nauju folder'iu kompiuteryje, kurį pavadinčiau "SAU". Taip kad nuspręskim drauge - Trinam ar paliekam šitą "One Day". O gal man išvardint temų sąrašą, kuriomis galiu rašyti ir tada laukti pageidavimų? xD Okey. Nutraukiu pastraipą, nes jau gimsta absurdai.

Lyg ir išsisakiau. Keista būsena. Viduje dar tiek visko daug daug, bet rašyti jau užtenka.

M. Dar vieną sugalvojau. Turiu čia tokią stebuklingą išminties dėželę, kuria žavisi ir paskui piktnaudžiauja visi mano svečiai :) Vienaip ar kitaip, jūs irgi svečiai. Galima dalintis. Toje dėželėje kaupiamos kortelės su citatomis iš skaitytų knygų. Čia jau beveik žalingas įprotis - skaityti viską su pieštuku rankoje. Paskui dažnai vėluoju grąžinti knygas į biblioteką ir moku skolas, vien dėl to, kad neprisiruošiu į korteles nurašyti to, kas pribraukyta. Taigi. Vis išbursiu po kortelę, paskaitysim visi, pamąstysim, aš prisiminsiu kuo gyvenau, jūs sužinosit, gal atrasit ir sau kažką.

"Heteros, kaip ir vienuolės, buvo pačios svarbiausios moterys mano dvasinei ir intelektualinei raidai. Tai kultūrinė kategorija, išreiškianti moters negalėjimą gyventi taip, kaip iš jos tikimasi." G. Kazlauskaitė

Outfit. [Rankinės]

Vagiam įrašų idėjas iš Kotrynos. Bet gerai, kad nors prisipažįstam. Tokios didelės manijos rankinėms kaip tamsta neturiu. Visas šešias labai myliu ir branginu, bet šiuo metu nešioju tik dvi. Ir nežinau kodėl. 

Tiesa, tos bordinės viršutiniame kampe kažkaip neprisijaukinu, nors ir labai miela, vos ne relikvinė - iš močiutės spintos iškaulinta. 

Song. [Kristina Orbakaitė]

Atsiminiau kaip patinka.

Kolekcija. [Skrybėlės]

Keli perliukai iš begalinės močiutės kolekcijos. Skanaus.

Day by Day. [Dvi savaitės be interneto?]

Labas vakaras, Mylimieji. Kol nebuvau su jumis, puikiai leidau laiką. Gavau neplanuotas atostogas. Paskutinės minutės kelionė į ligoninės priimamąjį - labai šaunus pasiūlymas. Prabangus šviesus kambarys su langais į pietryčius, pusryčiai pietūs vakarienė - viskas įskaičiuota. Viskas buvo taip įspūdinga, kad net nejaučiu poreikio kelionę kada kartoti. 

 Susipažinkite. Čia mano nauji geriausi draugai. Burokėlių sultys ir geležies tabletės. Labai smagu, kad viskas rausva. Gražu taip. Ir. Vakar pirmą kartą po penkių metų didžiai gerbiamo Vegetarizmo valgiau mėsos. Labai liūdna, bet buvo skanu. Shame on me. Neturiu motyvacijos ir energijos reabilituoti savęs vegetariškai. Į mano namus atėjo periodas pavadinimu "Pavargau nuo įsitikinimų ir taisyklių." Arba trumpai tariant - neturiu nuomonės apie savo gyvenimą. Dar trumpiau - man nusišikti. Šiaip jau planuoju reabilitacijos procesą, nes ši būsena yra kažkiek bauginanti.

Welcome to Tytuvėnai. Septinta valanda ryto pro mano kambario langą. Tokie iki begalybės šilti man šitie vaizdai. 

Nuostabiausias balkonas pasaulyje. Čia skaniausiai geriasi kava, įdomiausiai skaitosi knygos, tyliausiai žvelgiama į tolį vakarais, ryškiausios žvaigždės matomos naktimis. 

Velykiniai pusryčiai. Sujuokino savo absurdiškumu. 

Močiutės nuostabiausias. Saldumynai tikrai nėra mano aistra, bet nuo šito alpau. "Jei jau Simona valgo, tai tikrai geras." Pasakė senelis ir taip smagiai pamalonino mano kerojantį ego. Pažadu išmokti pagaminti. 

Outfit. Močiutė dešinėje. Ji visada tokia pribloškiančiai elegantiška. Antra Velykų diena. 

P.S. Jos namuose du milijonai spintų su įvairiausiais aprangos šedevrais ir milžiniška skrybėlių kolekcija. 

Pirmas naujas pirkinys. Čia paltukas. Tik neturėjau galimybės greituoju būdu padaryti pilnos nuotraukos. Vėliau. Užtikrinu, kad kirpimas žavus. Pamatysit. 

Nusipirkau jį labai neįtikėtinai. Iš antros parduotuvės į kurią tą dieną užėjau, pirmasis ir paskutinis, kurį matavausi, likęs vienintelis modelis ir būtent mano dydžio ir labai išpardavimiškai kainavo.

Antrasis naujasis pirkinys. Pirkau šiandien, panašiai kaip paltuką. 

Trečioji naujų pirkinių kompanija. Irgi šiandien. Tik rinkausi kone dvigubai ilgiau nei batus. Su jais kursime malonų grožį - rausvą prancūzišką manikiūrą, besiplaikstančius kokosais kvepiančius nebeskilinėjančius plaukus ir make-up'ą. Brolis pamatęs šitą nuotrauką vėl sakys, kad išlaidauju, bet c'mon... gyvyškai būtina!!!

Tai va. Dabar rašysiu referatą apie inžinerinių konstrukcijų ypatumus. Kosmosas.

---
Yes, Smile still exist.