Atsimink kaip busdavom pasakose. Kad neišbaidytume stebuklo.
Aa. Žinau
Pradėti reikia nuo pirštų galiukų. Pajusti pulsą pagalvėlėse. Tada lėtai lėtai jas judinti. Lyg grotum pamirštą melodiją. Tą pagal kurią šoka angelai. Gražu. Iki begalybės gražu. Tada p...
Ne mylimajam, ne princui už devynių marių laiškus rašau. Kalbuosi nuolat su savim. Apie praėjusias dienas. Apie išjaustas akimirkas ir valandas. Ir keistai jums atrodau, kai stebit pro durų plyšį. Nežinau. Čia sudėtinga su jumis ar su manimi. Sudėtinga jums mane sutikti gatvėje praskrendančią, ar man sudėtinga sutikti jus gatvėje praslenkančius. Ir jūsų atsakymo reikalaujančius žvilgsnius iškęsti. Jums irgi sudėtinga. Nes mano žvilgsnis nieko neprašo ir nieko nelaukia. Norėčiau, kad taip būtų iš tikro. Milijonai minčių milijonai idėjų. Keistai malonu rašyti be skyrybos ženklų. Ragana. Kodėl ji? Egzistencinis klausimas. Kodėl reikia ilgų besiplaikstančių plaukų ir verenčių akių? Kodėl reikia plonų pirštų ir smailių nagų? Kodėl reikia amuletų ir užkalbėjimų? Kodėl gaudai kiekvieną magišką žodį ar vaizdą? Ilgiesi to pasaulio? Esi įsitikinusi, kad jame jau esi buvusi ir taip beprotiškai veržiesi ten grįžti? Valandų valandas galėtum stebėti varnas. Jų keista juoda didybė taip traukia, taip saldžiai vilioja. Gražu. Iki begalybės gražu. Pagarbiai žvelgi į jas eidama savo beprasmiais keliais. O šiandien tu sakei, kad varnos magams padeta keliauti. Smagu. Gyvenu šalia magiškos stotelės. Kiekvieną tavo žodį stengiuosi įsidėmėti. Kiekvieną kuris gali bent truputį mane priartinti prie stebuklų pasaulio. Šiandien parodei, kad dangus pro medžių šakas atrodo žydresnis. Tikriausiai jų aura išgrynina dangų. Norėčiau išmokti tavo švelnaus buvimo. Tavo įsiliejimo į kitus pasaulius. Tavo žinojimo, pajautimo ir stebėjimo. Tyliu žingsniu praeiti nukritusių lapų taku. Aš mokausi. Stengiuosi būti gera ragana. Lyg eliksyrą kasdienybės išsekintam protui gaudau kiekvieną žodį. Apie pagautą nuo medžio krintantį lapą. Apie pasakas mažiesiems, kurie supranta daugiau. Todėl jiems galima daugiau ir pasakyti. Apie paslaptingų mokymų nuotrupas. Bet ar ne beviltiškai aš tai darau? Šiaurės ragana. Graži saviapgaulės forma? Ne. Man gera turėti savo magišką pasaulį jūsiškiame. Gan įkyriai čia viskas persipina. Savo magiškame pasaulyje turiu dar du pasaulius, kurie verčia nagrinėti faustiškąsias problemas. Juoda ar balta? Širdimi jauti, kad balta milijoną kartų geresnė, bet kartais ji pasidaro kokti tuo savo gerumu. Ir trokšti ilgiesi kraują kaitinančios juodumos, kuri leidžia viską, kuri sąžinę nutildo, kuri dovanoja tau malonumą.
