In process. [Peržiūra 1]

In process. [Kur pradingo man dienos?]

Dvi paras nemiegoti tikriausiai jau ne mūsų amžiui.. Taip nusprendėm vakar su mergaitėm sėdėdamos Boheme vyninėj. (Didžiai gailiuosi, kad su savim neturėjau fotoaparato ir dėl to negaliu dabar pasidalinti keliais žaviais kadrais.) Jaučiausi ir, deja, vis dar jaučiuosi ypatingai negerai. Faktas, kad žmogaus psichika ir fizika yra sudėtingi dalykai ir su jais cirkintis negalima. Neturiu idėjų, kaip atsigauti. Tai gi. Vakar buvo peržiūra. Ji ir yra visa ko priežastis. O dabar, kadangi nieko kito daryti tiesiog nepajėgiu, žadu apžvelgt kas nutiko ir ką nuveikėm nuo penktadienio.

Outfit. 5dienis.

Toliau buvo valanda laukimo Kauno traukinių stoty, kažkokiu būdu sužalota Weems'o koja, kvailas medikų klausimas "So... Whats wrong with you?", dar pora valandų pirmosios pagalbos laukiamajam, naktipiečiai pas MacDonald'ą, jokio hang-out'o ir rytinė kava į lovą. Kažkiek absurdiška, bet vistiek smagu. 

6dienis.

Galima sakyti, kad jo jau kaip ir nebuvo. Visą vakarą spaudinėjau funkcijas Grid, Mullion ir Atach top base.  

7dienis. 

Čia būtų verta įdėti dar vieną outfit'ą, tik deja, neįamžinau. "O, Sima, tu ir vėl kokia stilinga!!" Ištarė viena iš mergaičių ir tai buvo smagiai ironiškas sakinys. Mat aš stovėjau tarpdury su treningais ir loptop'u ant peties. Taip, kartais aš sau tai leidžiu ir esu dėl to patenkinta. Dar tą dieną buvo keli valerijono shot'ai ir panika kodiniu pavadinimu "Oj blt, kaip nieko nespėju...!!!" Tuo metu iki peržiūros buvo likusios dvi naktys ir viena diena.

1dienis.

Jaučiausi kaip didvyriška vunderkindė, kuri išmoko dirbti su reikalinga programa per vieną naktį. Tada visa diena maketinėj, daug energetinio gėrimo, maistas išsinešimui, vienu metu nuaidėjęs klausimas "Ei, chebra, o jūs dar nepanikuojat?", dienos soundtrack'as maždaug toks -> 

Ne, po to, kai milijoną kartų pabandžius, pagaliau pavyko suprasti, kaip planšetus convert'uoti į PDF ir viską išsiųsti į spaustuvę, panikos kaip ir nebeliko. Iki peržiūros turėjau vieną naktį, o darbų kaip jau ir nebebuvo. Juokingiausia tik tai, kad ir tą naktį nemiegojau. Kažkaip nesinorėjo. Dėl šito kaltinu stipriai išbalansuotą dienos rėžimą. Nežinau kaip jums, bet man tai atrodo kažkiek komiška xD

2dienis.

Peržiūra, neblogas įvertinimas, vieno iš dėstytojų komentaras visai grupei "O jūs, chebryte, nelabai atrodot, kažko išbalę tokie visi. Neturit tokios tradicijos fotografuotis?" Ir tada, kol kitas kalba apie bendrą darbų situaciją, jis išsitraukia savo išmanųjį Apple telefoną ir mus fotografuoja. Nežinau, ar tai įžūlu ir daugiau komiška. Kai tik gausiu nuotrauką, būtinai pasidalinsiu. 

Ir vakaras su mergaitėm buvo šaunus, beveik minėjom gimtadienį. Tik man buvo kažkiek absurdiškai gėdinga, mat aplink esantys žmonės tikriausiai galėjo nesuprasti, kad eidama svirduliuoju ne dėl išgerto vyno kiekio, bet dėl nemiegotų naktų. Oh. Savotiški tie mūsų gyvenimai xD 

3dienis. 

Tai yra šiandien. Į paskaitas neinu, man per daug gera lovoje. 

Atsikvėpti teisės neturime, nes studijų programos sudarinėtojai, man regis, idiotai. 

Dar kažkiek paveiksiu nieko ir eisiu susitvarkyti virtuvės, nes dievaž, jau nebeturiu į ką ir ant ko gaminti. O tada atsiversiu darbų sąrašą. 

---

Geros dienos iš bepročių šalies. Smile forever. 

Savotiškie tie mūsų gyvenimai, tiesa?

In process. [Svajonių daugiabutis. Varnų lizdas. Čiurlionis.]

Kai varomoji jėga yra kūrybos džiaugsmas, tai rėmelių dėliojimas ant langų ir kolonų stumdymas automobilių saugyklos plane kankina ir tiesiog žudo. IZOLIUOJA. Užtat kaip mėgaujuosi prozos rašymo laisve, kai gramatika ir sintaksė yra tavo asmeninis pasirinkimas.

Žinot, mano varnos susisuko lizdą kaimyniniuose medžiuose. Ilgai ryte stebėjau, kaip skabo beržo šakutes ir krauna jas klevo viršūnėje. Bus varniukų. Taip miela miela. Tikrai pavasaris.

Šį kartą net nepastebėjo kaip fotografuoju ir neišsiskraidė. Turi svarbesnių reikalų, nei stebėti, ką veikia kaimynai. Tėtis suka lizdą, o mama skraidinėja aplink ir laukia. Gražu. Labai myliu tas varnas. 

Čiurlionis. Kristinos Sabaliauskaitės straipsnis išjudino šį rytą abejingai nusiteikusį mano protą. Nesugebu surasti būdo išreikšti meilės šiam savo įkvėpėjui. Žaviuosi ir tiek. Nukabinėju sienas pigiomis reprodukcijomis, meditatyviai vartau tapybos albumą, skaitinėju laiškų nuotrupas ir vis nueidavau į Čiurlionio namus. Atsigauti. Paklausyti sonatų. Kaip nuodėmingai buvau pamiršusi šią nuostabią vietą. "Kuo plačiau sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus laimingesnis žmogus." Šita citata vis gelbėdavo mane mokyklinių kančių momentais, vis suteikdavo pamatą ateities planams, vis sukeldavo ironiškas ir kiek atlaidžias šypsenas suaugusiems ir suteikdavo šansą ištarti "Ach tas jaunatviškas maksimalizmas..." Lapelis su citata keliaudavo iš vienos užrašų knygutės į kitą. O dabar kažkur pasimetė. Reikia susimąstyti, reikia prisiminti. Reikia vėl pabandyti identifikuoti, kas aš esu. 

Ir dar vieną norėjau parodyti, tik neradau. Nepopuliarus, matyt. Bet gražus toks, vis iškylantis mintyse. Su vienu dideliu žydinčiu medžiu ir eile visokiausių mažyčių gyvūnėlių greta. Naivoka taip.

---

Keistas įrašas gavosi. Toks visoks. Keep Smile ;)

Day by Day. [p.s.]

From situation 'No no no... this night I really will not eat anymore. I just going to check my kitchen for few minutes...'

And. I think She will never grow up. On seed's picture everything looked different. 

Čia tipo imprūvinu savo anglų. Gal žinot koks yra 'will not' trumpinys?

Day bay Day. [Reason for Crazy Mood.]

Labai pagavo įkvėpimas dalintis viskuo. Kietai būtų čia dar užmesti kokią citatą išmanią, bet kad nenoriu xD

Prisiminimams. Apie tai, kaip gera valgyti Endžio sūrį toj aikštėj su savotišku pavadinimu.

Tobulas būdas pjaustyti pomidorams. Taip neišbėga sultys ir tu gauni nuostabų pilnavertišką pomidoro kąsniuką.  

Tais rytais, kai į paskaitas nėra vėluojama arba visai nėra einama.

Šitaip savo netaktus bando išpirkinėti rumunijos vyrai. Kartais sekasi, kartais nelabai. O mes vis dar nežinom, čia gerberas ar herbera.

Ir dar vieni pusryčiai. Paprasti iki begalybės. O ir skrandis tau padėkos. Sudėtingiausia buvo tikriausiai įmesti  česnako skiltelę į verdančius lęšius.

Toks tobulas miegamasis.

"Mean to be" Patiko.

"Mean to be" Net labai patiko.

Vienas iš milijono bandymų preparuot kompiuterį darbui su Revit'u.

Kai ima kvatulys chatinant.

Radau šitą ieškodama nuotraukos į CV. Kažkiek absurdiškai desperatiškas fotografavimasis laiptinėje. Labiau vienspalvio fono nesugebėjom rasti. p.s. Myliu tave, Vy. (Tikiuos kažkaip sureaguosi į šitą mano meilės išraišką, nes kitaip suprasiu, kad neseki šito BLOG'o. Tai bus didelis smūgis mano internetiniame gyvenime.)

O va nuo čia prasideda šio vakaro kvatulys ir kvaitulys. Labai juokinga. Labai labai. Katinai xD

Tikrai labai.

Iš kylančio juoko įmanoma numirti. C'mon...  Kodėl jo išraiška visur tokia...  ypatinga.

...........

Pokalbyje minimą gėlę galima išvysti žemiau esančiame paveiksėlyje. (Pav. 578451)

(Pav. 578451)

O čia puikiai atsispindi mano fanatiškas tikėjimas feng-shui. Sakuros tuoj prišauks man amžiną meilę ir vestuves. Kitą savaitę pabūti ant desktop'o savo eilės laukia dvi mandarininės antys, jei iki savaitgalio neištekėsiu. (Sako, vedybų klausimu tų ančių fengšujinė galia stipresnė.)

Labai mėgstu visus skype veidukus ir aplamai - chatinimą. xD

Iš esmės tai šitas įrašas beveik asmeniškai Tau padarytas. Daug paveiksliukų, mažai teksto. Lygiai taip, kaip mėgsti. Manau, kad turėtum jaustis labai pamalonintas ir dėl šitos priežasties, kad būtų lygiosios, leidau sau išsirinkti nuotrauką, kokią norėjau xD Ir vargas tau (arba smūgis man) jei neperskaitysi šito iki galo.

Taigi. Dabar jau maždaug labanakt. Visi čatinimo draugai mane palieka. Miegoti nesugebu. Tikriausiai teks neršti ir siautėti jūsų BLOG'uose xD

Smile smile smiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiile smile-le-le-le-le... 

Song. [D.R.]

Day bay Day. [Confused of Thursday]

Ryto citata: "Turiu neblogą gaują paukščių šalia namų. Nusišikt jiems šviečia saulė ar ne. Čiulba sau išvien ir tiek." Big respect for everyone bird. 

Vienintelė daina, kurios norėjau klausytis grįžusi namo. Buvo klaikiai įtempta diena. Erasmus, kolonos, parkingai, dėstytojai. Visgi "įtempta" nėra sinonimas "bloga". Dar kartą pamačiau koks šelmis tas mano Likimas. Nebus jokių romų, manęs laukia Austrija. Makaronus galėsiu valgyti kalnuose. Ir klausysiuosi milkų mūkimo.

Tik dabar pagrindinis galvos skausmas vadinasi "Kaip elgtis, kad Likimas liautųsi mano svajones verst aukštyn kojom?" Bet... gal tai ir yra pats tas žavaus gyvenimo cinkelis?:)

Ir dar vienas. Labai myliu žmones, esančius šalia ir aplink.

p.s. Nusipirkau dienotvarkės knygą. Atrodau labai rimtas žmogus, kai traukiu ją iš rankinės. Bonus plius įvaizdžiui. Produktyvumo nekelia, bet vis savotiška atrakcija išbraukinėt dar nepadarytus darbus ir juos perkėlinėt į ateinančias dienas.

You still keep Smile? :)

Naktys. [Sielų vaiduokliai groja noktiurnus]

Gyvename kaip katinai Baltajame Mėnulyje. Amžinąją valerijono šaknį apsikabinę.

O šiąnakt visai nesimiega. Naktipiečiams valgiau dar labiau patobulintą  makaronų apkepuką su petražolių stebuklais. Buto merginos tikriausiai jau seniai susitaikė su tuo, kad namuose yra vaiduoklis. Ir gal nebekeista susitikti virtuvėje, kai viena šildosi pieną geresniam miegui (cinamonas, medus - sako padeda), o kita verda kavą...šiaip sau, nes gal ką tik atsibudo.

Šiandien neturiu jums nei receptų, nei dainų, nei outfit'ų. Plūduriuoju nakties tyloje. Ir patinka. Ir gera. Ramu taip.
Reikėtų imti branginti nakties tylą, prieš prasidedant dar vienam dienos bėgimui. Esi tik pats sau. Su visais sielos vaiduokliais ir muzikantais.

Greitai švis. Žinojot, kad paukščiai jau čiulba?

Virtuvė. [Pasta simoniana arba mažutis apkepėlis]

Pabėgimas kvepia sušikta laisve. Velniop. Pabėgimas ir yra tik pabėgimas. O vienas neatliktas darbas gali atimti visus svajonių išsipildymus. Taip, kad susirašom darbus ant didelių gražių lapų, suskirstom visus papunkčiui ir toliau gyvenam. Jeigu patikėjot tuo, ką parašiau, tai jūsų naivumo lygis pasiekė kritinę ribą. 

O čia receptukas. Klaikiai sulietuvinta Italija. Be jokių al dente. Beveik kyla noras šitą užpatentuot ir išparduot. Nes nu jau toks geras. Labai prašau, pasigaminkit. Jums patiems nuo šito bus tik geriau. 

,

Pasta simoniana

*250g spageti makaronų - būtinai, kaip įprasta, storiausi iš siūlomų, o šitam receptui dar ir išvirti "2 min after al dente"

*vienas didelis pusžiedžiais supjaustytas svogūnas

*pusė skardinės žalių alyvuogių be kaulo, kad neišsilaužytumėt dantų. O jei pridėtumėt dar šiek tiek ir juodų, tai iš vis kaip gražu taptų...

*500ml nepjaustytų pomidorų savo sultyse. Aš naudojau močiutės gamintus, padruskintus ir papipirintus, aišku tai yra tobulas variantas, bet esu įsitikinusi, kad puikiai tinka ir parduotuviniai. Tik juos dar reiktų suketvirčiuoti. 

*ketvirtadalis sviesto gabaliuko

*petražolės šviežios

*daug džiovinto baziliko

*pipirų

*druskos

*parmezano patarkavimui ant viršaus arba paprasto fermentinio 200g, jei esat nusiteikę patriotiškai apsiryti

Tai gi. Sviestuke kepinam svogūnų žiedukus ir alyvuoges. Užbarstom druskos, pipirų. Kepinam, kol svogūnas suminkštėja ir pabąla, bet neapskrunda. Į alyvuoges dėmesio kreipti nereikia, joms visada gerai. Sukrečiam ką tik išvirusius makaronus ir labai viską išmaišom. Tada nedelsiant supilam pomidorus su visomis sultimis ir vėl išmaišom. Viską vyksta ant didelės ugnies, kad mažiau troškintųsi ir daugiau keptų. Kai kažkiek nugaruoja pomidorų sultys, viską gausiai apibarstome baziliku ir petražolėmis. Paliekame, kad keptų, kol visai išgaruos sultys ir apačioje susidarys gelsvai rusva makaroninė plutelė. Visai plonytė ir be jokio degėsio. Nes kai maitiniesi sveikai, tokią nedidukę nuodėmę sau leisti yra labai gera. Galiausiai aptarkuojame viską parmezanu ir dedame į lėkštę. 

Išeiga maždaug dviem žmonėm, bet aš ką tik suvalgiau viską viena ir esu labai laiminga, nors akivaizdžiai buvo per daug. 

Virtuvė. [Labai sveikas kažkas]

Labai sveika. Labai skanu. Labai naudinga. Labai paprasta. Veik tobula. Tik iš estetinės pusės nekažką. Bet dar sugalvosiu, kaip tai patobulinti. Vandenyje išbrinkinam norimus ir turimus džiovintus vaisius ir riešutus. Viską sutrinam blender'iu ir pridedam medučio. Iš serijos "Tavo skrandis tau padėkos." Nors žinia, čia močiutės recepto plagiatas. Ji kažkaip viską kitaip mala trina suka pjausto. Ir gaunasi jai skaniau ir gražiau. Man, deja, nepakanka motyvacijos tokiai kone meditatyvinei praktikai.

O čia šiaip. Ananasas su kiviais ant šaldytuvo stovėdami kone rėkė, kad "Dar diena kita ir mes būsim mirtinai pernokę." Ananaso balsas buvo sodrus ir gan vyriškas, o kiviai gan juokingai plonai klykčiojo. Bendras choras buvo ganėtinai savotiškas. Apelsinas, tiesa, buvo stebėtinai ramus. Aš būdama tokia gražiai oranžinė, tikriausiai irgi skendėčiau palaimingoje tyloje. Lyrinis nukrypimas. Planavau gaminti salotas, bet vaisių griežinėliai atrodė tokie gražūs, kad nieko daugiau su jais daryti nebenorėjau. Manau, kad tai, kas buvo supjaustyta, būtinai bus ir suvalgyta. (Šiame tekste "buvo" bendrašakniai pavartoti septynis kartus. Ir ką aš galiu padaryti. Pavadinkime tai stiliaus savitumu.)

Virtuvė. [Daržovės pelėsinio sūrio padaže]

Tai va. Čia tie nelemti vakarykščiai pusryčiai. Vis dar nesuprantu ar čia mano skonio receptoriai tokie apgailėtinai neišlavinti, ar čia tiesiog iš tikro buvo taip neskanu. Nelabai matau prasmės rašyt receptą. Bet gal... O iš tikro būtų itin smalsu sulaukt kitų žmonių atgarsių, nes garbės žodis, it made me confused xD Va. Matot kokia priklausomybė nuo maisto.

Daržovės su mėlynojo pelėsinio sūrio padažu

*maišiukas šaldytų gražių daržovių

*100g kokio nors mėlyno pelėsinio sūrio

*svogūnas arba poras

*truputis grietinėlės

*sviestukas

*druskytė ir pipirai

Įkaitinam sviestuką, pakepinam svogūnus arba pusbrolius porus, sudedam šalia gabaliukais sutrupintą sūrį, išlydom, įpilam gietinėlę, pamaišom, sudedam druskytę su pipirais, suverčiam ką tik išvirtas daržovės. Jau kaip ir galim valgyt.

Nežinau nežinau... Gal sūris buvo per daug išlydytas, gal blogai, kad naudojau pusbrolius porus vietoj svogūnų, gal šiaip kažko nedadėjau. Ir netikiu, kad taip galėjo būti neskanu. Juk pelėsinį sūrį mėgstu iki begalybės. 

Tai va. Pagelbėkit man kas nors, duokit skanų receptą šitam sūriui arba paaiškinkit, ką padariau ne taip. O jeigu viskas čia gerai, tai telieka ištart - Skoniui draugų nėra, o produktai apdorojami kinta. xD

Virtuvė. [Pusryčiai]

Buvo pusryčiai. Neeilinė bjaurastis. Nesitikėjau šito iš tokių produktų. Išdavikai. Pusė dienos kaip ir sugadinta. Vėliau, kai nevėluosiu paskaiton, viską parodysiu.

Day bay Day. [A bit of Saturday]

Truputis šeštadienio. A bit of Saturday.

Labai saulėti vakarai. Such a yellow from jelous sunny evenings.

Labai apjaukti, bet kažkaip mieli miegamieji. Such an upside down Kingdom Of Godies Sleep.

Labai Marokietiškos lauktuvės. Such an Africa with gold of nuts.

Labai graži nuotaika labai nekokybiškoje nuotraukoje. Such a perfect mood at terrible pic. 

Pirmadienis. [Beveik apie nieką]

Nežinau, kuo čia su jumis pasidalinti. Taip, pietūs buvo puikūs, bet šiuo metu truputį neturiu motyvacijos užrašinėti receptą. (Iš tikro bijau, kad tas užsiėmimas nesurytų viso mano energingo vakaro.) Bet pasimakaluoti blog'ų erdvėje vistiek noriu.

Coco Chanel mano gelbėtoja kaip dažnai. Gavau šiandien šaunų laiškutį su dviem milijardais Coco citatų. "Kuo blogiau merginai sekasi, tuo geriau ji turi atrodyti." Gal ir užsiiminėju minimalia savinaika išsirinkdama būtent šitą, bet ką jau padarysi. Iš tikro tai man sekasi labai gerai, tik kartais susipykstu su viena iš savęs ir tada kažkaip netikėtai prarandu nuotaiką. Dabar mes plius minus visos esame taikoje. Vadinasi kelias valandas džiaugsimės tvarka ir ramybe viduje ir išorėje.

Viens du trys.
Tikslai ir uždaviniai šiam periodui. (Maždaug iki gegužės pradžios.)
Motyvuotai ir su palaima studijuoti.
Įvykdyti darbų sąrašus.
Įgyti nuostabiausių dovanų mamos gimtadienio proga.
Pirmyn atgal savaitgaliui į Stambulą. Labai laukiu, labai noriu, labai nekantrauju.
Gražinti knygas į biblioteką ir susimokėti milžinišką skolą.
Gal kažkiek pasidomėti Žalgiriu ir Sonny Weems xD
Nusipirkti žemių augaliukams ir pagaliau pasisodinti tą nelemtą baziliką.

Ir dar. Šiandien išleidau arti trisdešimt litų makaronams. Visokiausiems tokiems. Ilgiems trumpiems suktiems tiesiems ir net farfaliukams. Aha, Egl. xD

Kava pasibaigė, tuoj užsikraus Revit'as, klausaus Motzarto, bet su jumis pasidalinsiu kitkuo. Melodija tokia seksuali, balsas toks blogas ir judesys toks daug žadantis.
It makes me crazy about our early mornings.

Oh God.. I keep (hard) smile.. I keep.. 

Movies. [Sleeping beauty. 2011]

Keistos nuotaikos vyrauja. Keisti filmai žiūrimi.

"Sleeping beauty".
Taip. Man patiko. Lėta lėta estetika. Supurtanti estetika. Kartais šlykšti ir skaudi. Lėti lėti paradoksai. Neįmanoma atitraukti akių. Gražaus kūno kultas. Kai esi vaikščiojantis meno kūrinys, nes dievai myli tave.

Citata.
"Fear of death is deception no. 1"
And it is true.
I wanna have pretty life.