Čia taip nutinka, kai sekmadienio rytą išeini švęsti pavasario. Namie palikęs kailinę kepurę ir didelį šaliką galiausiai supranti, kokią klaidą padarei ir kad akiniai vis dar šaldo nosį. Ir.. kur geriausiai gali atsigauti vasaros išsiilgęs žmogus, jei ne Meksikoj. Seniai žinojom, bet tik dabar užsukom. Visai priešais Katedros aikštę, kitoje gatvės pusėje. Lotynų Amerikos ritmų pripildytas baras/kavinė/pub'as Meksicano. Nežinau kaip čia jį teisingai pavadinti. Praleidom čia nemažai valandų - vadinasi buvo jauku :) Garbės žodis, nieko nenusimanau apie Meksikos virtuvę, todėl ir vertinti kažkaip negaliu. Tiesiog tai, ką gavau, valgyti buvo įdomu :) Kukurūzų papločiais įdaryti daržovėmis, aplieti čili ir šokolado padažu, pagardinti itin įdomiu pupelių uždaru (pažadu, atrasiu kaip tai pagaminti) ir dar krūvelė gardžiai paruoštų ryžių. Gi įdomu. O Margarita de la Casa irgi gera. Tikriausiai. Prisipažinsiu, kad tai buvo mano pirmoji gyvenimo margarita :) Neturiu su kuo palyginti.
In conclusion. Niekas nuotaikos nesugadino, buvo kuo stebėtis ir dėl ko džiūgauti. Vadinasi - dar viena tobula popietė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą