Didysis susireikšminimo metas, kai kažkas viena ranka užglosto iki murkimo, o kita trypia ant uodegos, kad kuo labiau skaudėtų. Mano naiviame mazochizme susipina ir neskęsdami nyra sakiniai. Tau reikia daugiau valios. Negali sustoti. nothing tastes as good as skinny feels… Pradėjau cituot Lagerfieldą! Nežinau čia didžiuotis ar graudintis, todėl tyliai sutrinku. Daryk kažką prasmingo. Šią akimirką norėčiau riaumot kaip nuo saulės kaitros įsiutintas liūtas. Išlaisvinti laukinį jausmą. !!!!!!!!!!!!!! Kaip nenormalu. Klaida sakinyje. Žodis NORMALU yra pernelyg reliatyvus, kad leisčiau jį sau naudoti. Taip kaip ir REIKIA.
Kas antrą akimirką kaifuoju nuo savo gyvenimo. O kas pirmą keikiu save ir neapkenčiu. Kad gyvenu ne širdies balso vedama. Gyvenčiau, jei teisingai suprasčiau. Suprasčiau, jei mokyčiaus. Mokyčiaus, jei netingėčiau. O dievai! Mano gyvenimas nueis niekais ir išsipildys visos mano baimės. O tada aš išprotėsiu. Kasdien vis labiau prie to artėju. Tiek daug visko norisi. !!!!!!!!!!!!!!!!!
Penkiolika minučių sėdėti prieš šitą tekstą delnais užsidengus veidą.
Pribrendo laikas keisti gyvenimą. Paslėpsime dalį savęs ir patikrinsim ar tikrai šitaip gyventi lengviau. Žmonės praeinantys grūdina. Vertybės kinta. Ar šitaip blėsta jaunatviškas maksimalizmas? Gal ne. Daugiau SAVIGARBOS. Tai per dažnai girdžiu, kad galėčiau nepaisyti. Draugai arti, o priešais dar arčiau. Labai padliška. Gyventi be sąžinės.
Pokyčiai. Pokyčiai. Pokyčiai pokyčiai pokyčiai pokyyyyyyyčiai pokyčiukai. !!!!! Matai, kaip man blogai? Jau dabar privalau sau įrodyt, kad VISKĄ GALIU.
Susirašyčiau tikslus jeigu jie nebūtų tokie absurdiški.
