Apie mane

Mano nuotrauka
From passion to passion. [Because Tomorrow never came.]

ketvirtadienis, gegužės 24

Labi rytai. [ #145 ]





Šventoji italų virtuvės motina, atleisk, kad mano lėkštėje ne buivolės pieno mazzarela ir kad virtuvėje alyvuogių aliejus tik special for cooking. Bet baziliką tikrai auginau pati. Išpirkdama kaltę virtuvių motinoms, šaldytuve turiu lietuviškos kiaulės kepsnio.
Taigi. Pusrytėlis tikrai buvo geras. Toks "gomuriui malonus" :)) Dabar rašau ir svajoju apie kavą. Užsigardžiavimui.

Vakar išėjau pieno į Norfą, o prisipirkau knygų. Buvo pribloškianti 80prc. nuolaida. Ant stalo dabar guli kišeniniai Voltero, Puškino ir kažkokio švedų bestselerio varijantai. Bet neskaitau, nes pasižadėjau mokytis. Todėl dabar turėčiau pereiti prie pastraipos "Pastatų inžinerinės sistemos, aš jus myliu. Sigute, tave irgi."

Vėdinimai šildymai nuotekynai. Dedu ranką prie širdies ir sakau, kad tikrai įdomiau nei tikėtasi :)
Gero ryto Mylimiesiems, o aš jau bėgsiu.

ketvirtadienis, gegužės 17

Day by Day. [ #139 ]

Diena. Didelis debesuotumas, protarpiais lietus. Dar yra kaimyninio beržo lapų šlamėjimo ir vėjo gaudimo. Vyraujanti nuotaika primena rudenėjančią Palangos sanatoriją. 

Pokalbis. "Sima, bet nenormalu šitaip. Žmogus turi dieną dirbti, o vakare jau eiti ilsėtis, kad ryte vėl darbingas nubustų. Toks yra natūralus ritmas. - Kodėl nenormalu? Kiek žmonių, tiek ir ritmų." 

Filmas. Melo Gibsono "Apocalypto". Jau daug dienų nieko geresnio, telpančio į dvd formatą, nemačiau. 

Knyga. "Meilė trunka trejus metus". Nežinau, čia iš tikro taip yra, ar tai tik prancūziško gyvenimo būdo reiškinys. Paklausčiau suaugusių, bet pagaliau gi koks man skirtumas. - daugiau gyvenk, vaike, ir mažiau mąstyk.

Maistas. Višta. Labai daug vištos. 

Planai. Visi atšaukti. Palangos sanatorijoje labai rudenėja.

Klausimas. Ką rašyti, kad jums skaityti nebūtų laiko gaišimas. 





"Gyvenam einančiuose metuose paskendę polemikoje apie tikslus ir uždavinius. Susimąstyti reikėtų tada, kai pajusi, kad skęsti jau ir vienatvėje. Ir gražu bus, jei tada pravirksi. Iš begalinio gailesčio ir liūdesio. Supratęs, kad išlikai stipriausiu."

The song. [Nina Zilli]


Taip netyčia pamėgau šitą dainą. Itališkas grožis ir aistra prasideda maždaug nuo antros minutės. Mmmm. Italų - anglų vertimas :))


trečiadienis, gegužės 16

Day by Day. [Viskas yra taip, kaip privalo]



Ir vėl esu sumautai abejinga beveik viskam. Iš šito ir gimsta nauji įrašai.
Savotiška taip.


Džiaugiuosi, kad beveik, o ne viskam.
Mane dar kol kas domina kava, vienas vyras ir dvi knygos.
Manau, kad tai yra gerai. Nesunkiai galima pritempti prie Estetikos Meilės ir Švietimo.


O iš kur atsiranda tas abejingumas? Iš tos vietos, kurioje atima laisvę rinktis ir gyventi.


Mąstome daugiau negu dirbame. Labai pavargstame nuo minčių. Jeigu būtume pakankamai sąmoningi ir motyvuoti pradėtume sportuoti. Kai bėgi, nesimąsto. Tačiau esame kažkiek linkę į savinaiką ir tinginystę.


Verta paminėti, kad per visą ilgą blog'ų ignoravimo laikotarpį nuveikiau labai daug gražių dalykų. Skraidžiau gyvenimo džiaugsme. Gal ir gailoka, kad neaprašiau.



NEXT


Labas rytas,


Norėjau papasakoti, kokia laiminga aš šiandien atsibudau ir kaip nepavyksta liautis šypsotis. Man atrodo, kad čia viskas iš tos Meilės.



NEXT


Labas rytas,


Pradėdama rašyti šitą labai realiai suvokiu galimybę pavėluoti į autobusą, vežantį namo, bet vistiek noriu ......


NEXT

Faktas, kad bandau, bet man neišeina!! xD
Ir nei man liūdna, nei pikta dėl šito.

Kuo gyvenu šiomis dienomis?
Pažiūrėkim. Ant stalo guli "Bėgančios su vilkais", keli skulptūros eskizai, filmo "Apocalypto" DVD, viena taurė vakarykščio vyno. Ant žemės dar tuščias lagaminas, o veide šypsena, dėl būties gražumo.

Dar galvoje vis kelios citatos skamba.
"Ramybė tam, kuris nenori nieko/Ir saulė besijuokiančiam.. Būk laisvas, kad paukščiai ir vaikai tave mylėtų.."
"Jaunystė, brolau, tai ne talentas."
"Būk gera, nors tu pasielk taip, kaip iš tikro nori."
Ir dar viena. Bet čia tokia jau ypatinga - "Tu neįsivaizduoji, kaip aš Tave myliu; - Jei nors truputį tiek, kiek aš tave, tai įsivaizduoju."

Taigi.
Už lango lietus, bet šitam miestui jis tinka.
Bėgu. Noriu namo. Dar kol saulė nenusileido, kad spėčiau pamatyti, kaip ateina sutemos ir ten aukštai ryškėja pirmosios žvaigždės.