Žinau, kad šito recepto atmainos jau seniai yra atsidūrusios kituose trijuose milijonuose blog'ų, bet aš tiesiog žinau, kad maniškis geriausias :) Ne, iš tikro tai čia ne maniškis. Ir geriausias jis dėl to, kad buvo papasakotas su didele meile, pagamintas šokio ritme, apsuptas juoko ir lengvo cigaretės dūmo. Su savo nuostabiai paprastu skoniu atnešė naujų vėjų ir pažadino dar didesnę aistrą gyvenimui. Simboliškas toks. Įkrikštijęs į "Pamišusių dėl Italijos" gretas, įkvėpęs gyventi DABAR.
Pasta su pomidorais
Pjaustyti pomidorai savo sultyse,
Spagetti makaronai - iš visų esančių parduotuvėje reikia išsirinkti storiausius. Kad išvirę būtų skaniausi ir labiausiai al dente.
Česnakas, bazilikas, čilis, druska ir aliejus.
Makaronai labiausiai mėgsta virti ant silpnos ugnies, būti nuolat maišomi, ragaujami paimant su pirštais ir būti pasūdyti truputėliu druskos. Truputėliu.
O pomidorus paruošti labai linksma. Keturiuose šaukštuose įkaitusio aliejaus truputį pakepinamas riekutėmis supjaustytas česnakas. Jį labai lengva sudėginti, bet to daryti nereikėtų. Tada netrukus sukrečiami pomidorai, greit išmaišoma, kad česnakas nebekeptų, bet jau troškintųsi. Dabar dedama daug, tikrai labai daug druskos. Šitas mometas man labai patinka. Kai ragauji tą druskingą tyrę, supranti, kad tikrai per sūru, bet puikiai žinai, kad pabaigoje viskas bus labai tobula. Dėl to, kad kol troškinasi pomidorai, druska kažkokiu mistišku būdu sugeba išgaruoti ir palikti tik labai malonų skonį. Kai keptuvėje pomidorai pradeda tirštėti, suberiam baziliką ir čilį. Viskas.
Šiuo metu makaronai jau turi būti išvirę ir nukošti. Tada reikia paprašyti trupučio pagalbos iš draugų, kurie eina ratais aplink ir laukia vakarienės. Paprašyti, kad lėtai piltų į makaronų puodą pomidorų padažą, kol tu viską maišysi. Draugas turėtų suprasti, kad jam ką tik buvo patikėta pati svarbiausia užduotis :)
Prieš valgant galima užsitarkuoti sūrio. Bet nebūtinai.
Dar apie sūrį. Labai smagu, kad čia jis vaidina prieskonio, o ne papildomo riebaus produkto vaidmenį. Todėl su tokia intencija nusipirkti parmezano galima. Ir išlaidavimu to nepavadinsi :) Šią išvadą padariau ką tik, todėl ant mano makaronų nuotraukoje smagiai tirpsta paprastutis fermentinis netyčia atsiradęs šaldytuve. Įprastai gamindama šitą pastą sūrio nededu visai. Ir dabar po išvados apie parmezaną jaučiuosi žiauriai nusikaltus ponams Makaronams. Okey... Sknaus.
Buongiorno, mio Amore.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą