Day bay Day. [Oželytė. Išsisakymai. Citatos.]

O dabar aš rašysiu. Rašysiu sau, bet gal patiks ir tiems, kas skaito. Peržiūrėjau šitą įrašą ir nusišypsojau lyg sulaukus dar vieno "Taip, Simona, sprendimai teisingi." Smagu, šiomis dienomis girdžiu daug tų Taip. Šiomis dienomis prisimenu daug kažko iš prabėgusių dienų, kas momentiškai tyliai persitransformuoja į rodykles ir užuominas. Tada nesuprastos užuominos dabartyje virsta drąsinančiais Taip. Matai, koks reliatyvus pasaulis? Matai, kad kinta netgi neapčiuopiamieji ir daugeliui neegzistuojantieji?

Man sako: "Susimąstyk, neišgyvensi, gi tau tiek visko nuolat reikia. Iš kur paimsi?" Vakar tylėdavau, nes nežinodavau, ką atsakyti. Šiandien prabylu: "O gal visko reikia tik tam, kad parodytum banalią savo vertę, nes širdy jautiesi sušiktai nelaimingas. Gal rytoj aš tau atiduosiu viską, ką turiu ir eisiu šokinėti iš džiaugsmo per balas. Basam tai daryti šimtus kartų maloniau." (Tik nenusiraukit plaukų ir nepurtykit manęs už pečių, bandydami parvesti į patiems priimtiną protą. Grįšiu, jei prireiks. Gi visi sukamės ratais kvadratais ir vienintelis nuostolis dėl padarytų klaidų būna tas, kad truputį paskauda. Skirtingai pas kiekvieną tik tas, kiek ilgai skauda.)

Kokia aš šiandien komiškai drąsi. Mylėkit mane, nes rytoj gal sukiosit pirštą prie smilkinio.

Dar žinau, kad nebegalima nieko reikalauti iš šalia esančio žmogaus. Kad nebegalima sureikšminti ir pykti. Tu arba lieki ir mėgaujiesi, arba pasitrauki, jei nepatinka, jei nemalonu. (Prašau tinkamai įvertinti Žinojimo ir Darymo skirtumus.)

Dar išmetu visus Reikia. Nepanikuokit, tuoj paaiškinsiu kaip. Tarkim sakai: "Reikia atlikti darbą, kurio žiauriai nekenčiu." O dabar pasakyk, kad "Noriu atlikti tą šlykštų darbą, nes pusmečio pabaigoje nenoriu turėti skolos." Čia kažkaip daug didaktikos buvo, bet rašiau vien tik dėl savęs. Mat parašytu įtikiu lengviau ir greičiau, nei pamąstytu.

Kas toliau. Prisipažinsiu, kodėl rašau tinklaraštį. Reikia gi kažkaip save realizuoti. Bet kartais ir tai neveža - beveik nieks nekomentuoja. Tylieji skaitytojai egzistuoja, bet c'mon... rašau, kad jums būtų įdomu, jei komentuotumėt ir man pasidarytų įdomu. Gal net užsimegztų diskusija kokia. Jei tikslas būtų kitoks, apsiribočiau dienoraščiu ir nauju folder'iu kompiuteryje, kurį pavadinčiau "SAU". Taip kad nuspręskim drauge - Trinam ar paliekam šitą "One Day". O gal man išvardint temų sąrašą, kuriomis galiu rašyti ir tada laukti pageidavimų? xD Okey. Nutraukiu pastraipą, nes jau gimsta absurdai.

Lyg ir išsisakiau. Keista būsena. Viduje dar tiek visko daug daug, bet rašyti jau užtenka.

M. Dar vieną sugalvojau. Turiu čia tokią stebuklingą išminties dėželę, kuria žavisi ir paskui piktnaudžiauja visi mano svečiai :) Vienaip ar kitaip, jūs irgi svečiai. Galima dalintis. Toje dėželėje kaupiamos kortelės su citatomis iš skaitytų knygų. Čia jau beveik žalingas įprotis - skaityti viską su pieštuku rankoje. Paskui dažnai vėluoju grąžinti knygas į biblioteką ir moku skolas, vien dėl to, kad neprisiruošiu į korteles nurašyti to, kas pribraukyta. Taigi. Vis išbursiu po kortelę, paskaitysim visi, pamąstysim, aš prisiminsiu kuo gyvenau, jūs sužinosit, gal atrasit ir sau kažką.

"Heteros, kaip ir vienuolės, buvo pačios svarbiausios moterys mano dvasinei ir intelektualinei raidai. Tai kultūrinė kategorija, išreiškianti moters negalėjimą gyventi taip, kaip iš jos tikimasi." G. Kazlauskaitė